Plaukimas baidarėmis  tapo populiariu aktyvaus laisvalaikio leidimo būdų. Dabar Lietuvoje  yra  galimybe rinktis plaukimą daugelyje vietų.  Mes  šiemet pradėsime savo plaukimo odisėją. Plaukimui renkamės arčiausiai Kauno esančią tinkamą plaukimui baidarėmis upę  - Nemuno dukrą VERKNĘ (Prienų raj.).  Jei visiems patiks, tokius plaukimus vykdysime kasmet, bet vis kitoje Lietuvos vietovėje.

Išvykos programa

Plaukimas baidarėmis  organizaciniu požiūriu yra nemažas renginys, todėl pradedame rengtis gana iš anksto.  Labai svarbu žinoti dalyvių skaičių ir užsakyti nakvynės vietas. Plauksime vieną iš liepos mėn. savaitgalių, kai turėsime dalyvių sąrašus, visi nuspręsime plaukimui tinkamą datą. Nakvynei apsistosime kaimo turizmo sodyboje prie upės ( vieną iš jų galite pasižiūrėti adresu www.baidariunuomaverkne.lt).

Atvykstame į sodybą individualiai savo transportu penktadienio pavakary, nes galėsite laisvai planuoti buvimo laiką, taip pat nakvynių skaičių. Nakvynei sodyboje yra įrengti patogūs kambariai, kas labai norės, bus galima nakvoti ir palapinėse. Jei bus pageidaujančių, gales atvykti plaukimui šeštadienį iš ryto. Nakvynės kaina kambariuose  - 40 -50 Lt, jei bus daugiau nakvininkų-ir pigiau. Palapinėse –patogumų nedaug, todėl ir kaina nedidelė- nuo 10 iki 25 Lt.

Visi atsivežame puikią nuotaiką,  maisto bendroms vakarienėms ir pusryčiams(dalyviai susitars kas ką vėliau) ir dar kai ką pagal norus….. Penktadienio vakare ant laužo bus kepami sparneliai, dešrelės ir pan.  Siūlykitės, kas paruošite šį maistą. Atvykę įsikursime, žaisime lauko žaidimus, vakarosime prie laužo.

Šeštadienį po pusryčių  būsime nuvežti į starto vietą, gausime baidares ir reikalinga įrangą. Plauksime 4 -5 valandas iki sodybos, sustosime  pailsėti  gamtoje. Plauksime dvivietėmis baidarėmis, nuomos kaina – 50 – 60 Lt už baidarę vienai dienai. Plaukiant nepamesti irklų, nes teks nuostolius apmokėti.

Sodyboje lauks iškūrenta pirtis, kubilas, žaidimai, talentų  konkursas ir bendra vakarienė. Siūlykitės, kas paruošite karštą patiekalą. Pagal pageidavimus, vieni išvyks namo, kiti liks dar vienai dienai.  Sekmadienio poilsis – jūsų pačių rankose. Galėsite vėl plaukti arba rinktis ramų poilsį.

Pageidaujančius plaukti kviečiame registruotis el. laišku  info@nemunastour.com arba skambinti tel. 861597885 Jurgiui. Šiai dienai jau registravosi virš 10 dalyvių.

Verknė – Nemuno dukra

Verknė — Nemuno vidurupio intakas. Vandenvardžio kilmė neaiški. Kai kurie kalbininkai jį sieja su žodžiu „verkti". Verknės ilgis — 77,3 km. Jai vandenį upeliai surenka iš 703,2 km2 ploto, Didžiausias Verknės intakas — Alšia (38,3 km). Dar keturi į Verk­nę įtekantys upeliai yra ilgesni kaip 10 km. Verknės baseine -apie 80 ežerų: jie užima 2% baseino ploto. Aukštupyje Verknė teka per ežerus. Ežerai reguliuoja Verknės vandeningumą, ku­riam pataisas padaro ir hidrojėgainės. Du nebeveikiantys malūnai didesnės įtakos neturi, Aukštadvario HE (56 km nuo žiočių) dėl ichtiologinio draustinio režimo veikia be pertraukos, bet Jundeliškių HE (9 km nuo žiočių), laikinai sustabdyta, gali turistams iškrėsti pokštą.
Verknės versmės Galaverknio kaime yra 141 m virš jūros lygio, o žiotys — tik 40,6 m. Vadinasi, upė iki Nemuno nusileidžia net 100,4 m. Vidutinis upės nuolydis — 130 cm/km. Didžiausias nuolydis yra aukštupyje ir žemiau Aukštadvario HE. Už šios HE upės nuolydis viršija 5 m/km. Greita upė ir žemupyje, kur jos kritimas yra 1,35 m/km.
Upės plotis taip pat labai nevienodas. Žemiau Vilkokšnio ežero Verknės vagos plotis svyruoja nuo 2—3 m iki 5—10 m. Vidurupyje upė jau platoka (5—10 m) ir dažnai išplatėja iki 10— 20 m. Žemupyje Verknės plotis viršija 30 m. Vyraujantis upės gy­lis — 1,5—2,5 m

Prie Verknės nėra didelių miestų. Todėl Verknės vanduo yra daug švaresnis negu daugelio Lietuvos upių. Prie Verknės tėra trys didesnės gyvenvietės. Jieznas — žemupyje, Stakliškės — vidurupyje, Aukštadvaris — aukštupio ežeryno pabaigoje. Netoli versmių yra dar viena didelė gyvenvietė — Rūdiškės.

Aukštadvaris, Stakliškės ir Jieznas išaugo prie seno kelio, kuriuo į Birštono medžioklės pilį vykdavo Lietuvos didieji kunigaikščiai. Todėl ir šis kelias (jis daug kur sutapo su dabartine automagistrale) buvo pradėtas vadinti „karališkuoju vieškeliu". Jis vingiavo šalia Verknės, kuri nuo seno nešė naudą pakrančių gyventojams. Jie upėje gaudė žuvį. Valtimi nuplaukdavo ir į toli­mesnį kaimą. Verkne pirkliai gabeno prekes, sielininkai plukdė rąstus. Vėliau upė ėmė sukti malūnų girnas.

Per pastaruosius desimtmecius Sumažėjo sodybų senuosiuose kaimuose, bet jie tebėra jaukūs ir nepakartojami. Paverknių sodžiai tarsi kviečia plaukiančius turistus sustoti, išlipti į krantą, pasivaikščioti tarp etnografinių sodybų, pašnekinti jų šeimininkus. Palypėjus Verknės slėniu aukštyn, atsiveria ne­paprasto grožio vaizdai. Be to, paupyje yra daug gamtos ir kultū­ros paminklų.

Įdomus yra Verknės ir ežerų augalijos ir gyvūnijos pasaulis. Aplinkui žydi įvairiaspalvės gėlės, ošia medžiai, žaliuoja krūmai, ulba daugybė paukščių. Vandenyje daug įvairiausių žuvų. Galima pamatyti ir bebrų „ūkinės veiklos" pėdsakų. Verknėje taip pat gyvena ūdros, audinės, ondatros. Neužmirškime, kad labiausiai pavykęs žygis Verknės upe bus tada, kai po kelionės gražiosios upės pakrantės liks tokios, kokias radome.
 

Plaukimo maršrutas

Nuo pat savo versmių upė yra vaizdinga, nemažai krantų yra pelkėti, tačiau jie yra labai mėgstami įvairių paukščių. Verknė pasižymi sraunia srove. Verknė nuo Vilkokšnio ežero iki Aukštadvario apie 15 km. iš jų apie 9 km. sudaro plaukimas septyniais ežerais ir ežerėliais. Upė tampa ramesnė. Maršrutas tinka mėgstantiems ramų, lėtą plaukimą, su pasimaudymais ežeruose. Atkarpa Aukštadvario apylinkėmis nepaprastai vaizdinga.

Už Vydžionių upės slėnis tampa dar įdomesnis. Kairiajame krante, netoli upės, per kalveles, vingiuoja vieškelis, prie jo - Popsių kaimas. Jame įplūsta vienas gražiausių Verknės intakų – Vapsa. Dar už 1,5 km. į Verknės kilpelės galą įsilieja Lielelė – dešinysis intakas. . Už 3 km. - Vyšniūnų gyvenvietė. Už Gripiškių tilto reikia plaukti atsargiai, nes upėje yra malū­no užtvankos liekanų. Iki Verknės žiočių lieka 32,5 km.

Akį vėl labiau traukia pietinis krantas. Jame, tuoj už Kalnų kaimelio, prasideda Kalnų miškas. Miške auga daug didžiulių ąžuolų. Šiauriniame krante (Verknės 30-ame km) pamatome Guostės žiotis, pro kurias tolumoje suboluoja Stakliškės.
Guostė (ilgis — 14,2 km.)savo kelią pradeda netoli Gedanonių kalno, Veršiuko ežere (38 ha). Ežeras tyvuliuoja 193 m aukštyje, o Verknės altitudė Guostės žiotyse — 77 m. Vadinasi, Guostė nukrenta net 116 m. Guostė, skubindamasi tarpukalvėmis, teka per du didokus ežerus — Gelužio (26 ha) ir Guostaus (74 ha), priartėja prie Stakliškių, aplenkia Stakliškių piliakalnį.

Tuoj už Stakliškių tenka įveikti nemažai kliūčių. Plaukimą apsunkina nulinkusios medžių šakos ir dideli medžiai. Bet, gerai manevruojant baidarėmis trukdančią šaką ar prisispaudžiant prie pat kranto, kur yra „vartai", nereikia net išlipti iš baidarių.Keltis per lieptus nereikia, nes jie pakankamai aukšti. Nepastebimai nuvingiuojame papieviais 2 km  ir pasiekiame Obelties žiotis. Toliau iteka Alsia.

Alšia — ilgiausias Verknės intakas (ilgis — 38,3 km). Alšia teka per nemažą Alšios ežerą (47 ha), kuris vadinamas ir Pieštuvėnų ežeru. Už Alšios žiočių Verknei iki Nemuno lieka 25 km. Upė čia pastebimai vandeningesnė, jos plotis daug kur viršija 10 m. Kliū­čių beveik nėra. Krantai vėl įdomesni. Dėl daugybės vingių dar ilgai plaukiame per Pakrovų kaimą. Pagaliau kairėje ima tolti nuo upės Gojaus miško siena, ir už tilto, skirto miško medžiagai išvež­ti, pasiekiame Pikelionių kaimą, atplaukiame prie savo sodybos.

.